Medilė. Žąsis. Karšta. 1995. Škicas.
Grafito pieštukas, pastelės pieštukai, spalvotas popierius. 29,7x21
Škicai ir humoras
Turiu teisę pastebėti (esu karikatūristas) – humoras dažniausiai kuriamas
ne tam, kad kažkam (žiūrinčiajam) sukelti juoką ar bent išvilioti šypsenėlę –
linksmi, nuotaikingi kūriniai atsiranda tada, kai pats autorius šypsosi, o
pasaulis aplink jį sukasi margu, darniu sūkuriu.
Kurdami škicus nesame įsipareigoję tik akademiškam pasaulio matymui, tad
dažnai iš po rankos pasipila linksmų linijų braižiniai – šaržuotos draugų
figūros ir portretėliai, atsiranda keisčiausių formų daiktų natiurmortai,
popieriaus lakštuose linksmai gagena žąsys, muistosi katinai, šalia vaizdo, kažką įdomaus pasakoja paskrebentos raidės.
Tokiuose škicuose - pačios linijos, spalvos - tarsi šoka, dainuoja,
nerūpestingai sukasi popieriaus lakšte.
Kasdienybė tikrai nėra pilka – tereikia kitaip, pagarbiai suvokti, vertinti
kiekvieną daiktą, kraštovaizdį, reiškinį, žmogų, tada pastebėsi, kaip jie
netikėtai nusimeta nuobodžio skraistes.
Keliones visada lydi gera nuotaika, tad jų metu sukurti škicai - tarsi
tokios, pakilios autoriaus būsenos rentgeno nuotraukos: popieriaus lakštuose
net žymius pastatus, rūmus, karvedžių ir karalių paminklus fiksuojančios
linijos yra labai nerūpestingos, o teptuko dėlionės – padūkusios.
K.K.Š.
2014 05 20
Medilė. Palanga netoli. 1995.
Pastelės pieštukai, spalvotas popierius. 29,7x21
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą