Gėlės

Gėlės

2014 m. gegužės 20 d., antradienis

Apie škicavimo meną


K.K.Šiaulytis. Pievų gėlė. 2008. Škicas.

Apie škicavimo meną


Škicavimo meno formulė galėtų būti tokia :

stebėti – išreikšti

 O štai toks galėtų būti  škicavimo meno apibrėžimas:

Škicavimo menas yra stebėjimas, ir, tai ką matome, akimirksniu,  lengvu pirštų, laikančių pieštuką, rašiklį, teptuką judesiu – perteikimas, raiška popieriaus lakšte linijomis, spalvomis

Škicavimas, pirmiausia, yra mokymasis piešti iš natūros, akies ir rankos lavinimo būdas.
Tokius škicus galėtume vadinti žodžiu bandymai, arba bandomaisiais škicais.

Tačiau jau renesanso dailininkai škicus vertino kaip 
savarankiškus dailės kūrinius. 

Kūrybos aplankuose esančius gamtos vaizdų, pastebėjimų,  sumanymų škicus
 dailininkai saugo kaip savo ieškojimų, atradimų užrašus, 
kaip meninių idėjų lobyną.

Albrechtas Diureris 1494 metais keliaudamas iš Niurnbergo į Veneciją, Italiją, nutapė akvarelių, škicavo. Šią kūrybišką vokiečių dailininko kelionę galėtume laikyti kelionių škico žanro radimviete.

Mūsų laikais kelionės škicų kūrimas yra tapęs daugybės žmonių hobby, pomėgiu. Rengiamos specialios škicavimo iškylos, plenerai, užsienio kelionės.
 Kelionės škicai kuriami popieriaus lakštuose, atvirukuose, albumuose, dienoraščiuose, laiškuose.

Škicavimo meno kultūra ypač suklestėjo atsiradus interentui – tinklaraščiuose, tinklalapiuose, veidaknygėje  publikuojami įvairiausi autoriniai škicai, rengiami tarptautiniai plenerai.
Škicavimo menas turi reikšmingą komunikacinę „potekstę“. Škicų medijos tampa viena įdomiausių šiuolaikinio žmogaus bendravimo, aktualizacijos priemone.


Apie škicavimo meną – jo paslaptis ir aktualijas, daugiau tekstų ir škicų rasite  tinklalapyje
 „Škicų albumas“.  

K.K.Š.
2014 05 21

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą